Rašinių konkursas ,,Išsaugok medį"
3-4 KLASIŲ MOKINIŲ RAŠINIŲ KONKURSAS ,,Išsaugok medį"
Mano močiutė gyvena kaime. Žinoma, aš ją dažnai aplankau. Vasarą net lieku pas ją atostogauti. Niekur nesu valgiusi tokių skanių blynų kaip pas savo močiutę. Kartais net ryte atsikėlusi pirmiausia močiutės paprašau iškepti blynų. Man jie skaniausi su mėlynių uogiene
Besisvečiuojant vieną savaitgalį pas senelius, aš su tėveliu išvedžiau į šalia esantį parką, jų linksmuolę augintinę Dorą. Žinau kaip jai būna linksma su manimi paišdykauti. Be to, vieni kitų būnam labai pasiilgę. Kaip ir kiekvieną kartą, mūsų maršrutas prasideda nuo beržyno, kuris yra arčiausiai namų. Tėvelis kaip visada surenka nuo žemės numestas beržų sausas šakeles, aišku, kartais ir aš būnu gera pagalbininkė. Vieną kitą šakelę, savo dideliais nasrais, paima ir Dora, bet dažniausiai greitai kur nors numeta į žolę ir lyg suprasdama, jog iškrėtė aibę bėga ausis priglaudusi tolyn nuo mūsų.
Vienu metu išgirdau kaip tėvelis aiktelėjo. Pamaniau, kad įsidūrė koją ar įsipjovė pirštą. Atsisukusi pamačiau kaip jis priėjo prie vieno, iš pakraštyje augusių, beržų. Akivaizdžiai buvo matyti, kad to medelio kamienas buvo ne kaip visų - baltas, o žalias. Priėjusi išvydau, kad šalia medelio, mėtosi ant žemės jo balta žievė. Netrukus aptikome dar vieną jauną berželį, kurio viršūnė buvo palinkusi į žemę. Nedelsdami grįžome į namus. Tėvelis susirado lipnios popierinės juostos, pasiėmė indelį sodo tepalo, žirkles ir keletą nedidelių pagaliukų. Jau ėjome iš kiemo, kaip staiga tėtis sušuko kaimynų berniukui, vardu Justas ir pakvietė į pagalbą. Aš iš pradžių pagalvojau, kad pakaktų ir mano pagalbos. Mačiau kaip Justukas lėtais žingsniais, vis atsisukdamas atgal, artėja prie mūsų. Priėjus arčiau, berniukas nedrąsiai paklausė, kuo jis gali būti naudingas. Tada tėvelis jam pradėjo pasakoti kaip bevaikštant po parką jis išgirdo verkiantį medelį. Berželis guodėsi, jog šiandien kažkoks padauža berniukas su peiliuku raižė jo kamieną ir lupo žievę. Atsivėrė gili žaizda. Medelis kraujavo ir prašė pagalbos. Aš tėveliui antrinau ir papasakojau antrojo berželio istoriją. Justukas išklausė ir neryžtingai atšovė, jog medžiai nekalba. Tėvelis patikino, kad tai netiesa. Tuo metu kai tėvelis sodo tepalu tepė sužeistą beržo kamieną, Justukas tylomis paklausė, kodėl medelis tada nepasakė kas jį taip sužalojo. Tėtis nedvejodamas atšovė, jog pasakė, kad berniukas, kurio vardo berželis nežinojo, tačiau minėjo, kad avėjo raudonus sportinius batelius ir buvo su marga kepuraitė ant galvos... Pamačiau, kaip Justuko skruosteliai tapo ryškiai raudoni, kaip ir jo batukai, jis tylėjo ir suko pirštukus į delniuką. Aš tada supratau, kokios „pagalbos“ tėveliui prireikė iš kaimynų berniuko. Netrukus tryse sutvarstėme ir antrąjį berželį. Labai stengėsi ir Justukas. Grįžtant atgal į namus tėtis Justuką paėmė už rankos ir tarė:
-Justuk, žmogus gerbiamas ne už tai, kiek nukirto, o už tai, kiek per savo gyvenimą pasodino, išaugino medžių.
Iš pradžių netikėjau, jog pavyks išgelbėti antrojo medelio gyvybę, tačiau sekantį savaitgalį aplankiusi „ligoniuką“ mačiau kaip jis sparčiai sveiksta. O netoliese jo pamačiau dar vieną staigmeną, neseniai pasodintą žaliaskarę eglutę.
Arminta Astrauskaitė, 4 klasė
Labai laukiu Kalėdų- gražiausios metų šventės. Ne tik todėl, kad Kalėdų senelis atneš dovanų, bet labai patinka puošti namus ir eglutę- Kalėdų simbolį.
Nelabai geras sprendimas kirsti gyvą eglutę ir, ją papuošus, visą mėnesį žiūrėti, kaip ji miršta. Net ir patys gražiausi blizgučiai to nepaslėps.
Šiemet aš gaminsiu savo žaliaskarę. Iš vielos, spalvoto popieriaus, vatos ar kitų nebenaudojamų daiktų. Apvyniosiu lemputėmis, pakabinsiu žaisliukų ir mano namai kvepės Kalėdomis. Tikrą eglutę irgi papuošiu, ji auga mano kieme. Nukabinėsiu sausainiais, daržovėmis, pabarstysiu kviečio grūdų.
Džiaugsis paukščiukai ir pavasarį man pagiedos giesmelę. Kasmet išsaugosiu po medį- saugokit ir jūs!
4kl. Patrikas Balčiūnas
Medis - tai gyvybė. Išsaugokime medelius. Auginkime juos kaip savo vaikus. Nekurkime laužo miške, nes nukentės medžiai ir visi augalai. Nebekirskime medžių, o palikime juos augti. Nepjaustykime ir nelaužykime jų šakelių. Mylėkime juos kaip viską. Sodinkime medelius. Jei pamatysime, kad žmogus medelį skriaudžia, sudrauskime tą žmogų.
Mums malonu klausytis miško ošimo. Rudenį medžių lapai nusidažo įvairiomis spalvomis, nukrenta ir papuošia takelius. Žiemą jie pasidabina šerkšnu, o vasarą akį veria jų žaluma. Taigi, medžiai mus džiugina, o kartu teikia ir ramybę.
Dovydas Bajelis 3 klasė
Saugokime gamtą – ji valo orą, ji gyva. Nelaužykime medelių. Jeigu kankinsime, jie išnyks. Uždrauskime chuliganams juos deginti, kirsti. Neskriauskime medelių, nes tai gyvas daiktas. Nekarpykime šakų, bet saugokim juos nuo pikto ir leiskime ramiai augti. Mes galime jų šešėlyje atsivėsinti. Medis ir nedaro mums pikto, jis geras.
Borisas Guzitajevas 3 klasė
Vieną rytą atsikėliau ir pro langą pamačiau, kad prie didelio medžio išdygo mažutis medelis. Kiekvieną dieną aš jį stebėjau, kad augtų sveikas. Po kiek laiko pamačiau, kad medelis nustojo augti ir pradėjo vysti. Tada medelį pradėjau prižiūrėti ir saugoti.
Po kiek laiko pamačiau, kad mano prižiūrėtas medelis išleido pirmuosius pumpurėlius.
Buvau labai laimingas išsaugojęs gražų medelį.
Ernestas Veblauskas 3 klasė
Nekirsk medžio. Nelaipiok medžio šakomis, nes jos gali nulūžti. Negalima laužyti šakų. Nedegink medžių, nes jiems skauda. Sodinti medelius yra įdomu. Kai nudažai medžius, jie būna gražūs. Įkelk į medį inkilėlį. Čia atskris paukšteliai, bus labai smagu. Nedraskyk žaliuojančio medžio žiedų. Laistyk medelius vasarą. Nereikia skriausti medelių. Medeliai valo orą. Rudenį medžiai numeta lapus, reikia juos sugrėbti, kad būtų tvarkingiau. Vaikai renka nukritusius lapus, nes jie gražūs. Žiemą reikia medelius aprišti, kad kiškiai nenugraužtų. Kai apsnigti, jie atrodo kaip snaigės. Pjauti medį galima tik tada, kai jis yra labai senas ir sudžiūvęs. Ir tada reikia pasodinti naują..
Lugnė Prielaidaitė, 3 klasė
Mieli vaikai, saugokime medžius!
Nelaužykime šakų, jaunų medelių.
Saugokime medžius. Nekurkime laužų miškuose ir giriose! Medžiai labai naudingi: jie išvalo orą, taip pat iš jų gaminami baldai, popierius.
MEDIS – TAI GYVYBĖ! Paprašykime tėvelių, kad mums padėtų pasodinti kuo daugiau medžių. Ir tada mums visiems bus linksma.
Ignas Kanišauskas, 3 klasė
Jau ruduo. Pasižvalgykime aplinkui, kokia graži gamta šiuo metų laiku! Ruduo kaip dailininkas nudažo medžius pačiomis gražiausiomis spalvomis. Raudona ,geltona, vyšninė ir daug kitų spalvų! Kiek daug yra medžių miškuose.
Medis yra gyvas, jo gyvybė yra tokia pat svarbi kaip ir mūsų. Jų negalima kirsti, reikia saugoti. Juk žaliuojantys medžiai valo ir gaivina orą. Gera nuėjus į mišką įkvėpti švaraus, tyro oro. Yra žmoniu, kurie apie tai nepagalvoja. Jie kerta miškus ir parduoda. Tokie žmonės net nežino, kiek daug reikia metų išauginti dideliam medžiui. Medis išauga per 20 ir daugiau metų. Kad būtų mažiau žalos ,iškirstus miškus reikia kuo greičiau atsodinti. Man labai patinka medžiai. Aš žinau, kad nulaužus šaką, medžiui skauda. Grožėkimės medžiais, jų šakų tankumu ir didybe. Nekirskime miškų. Saugokime medžius, o jie mums neš gaivų orą ir ramybę savo ošimu.
Greta Čekanauskaitė 3 klasė
Nuo seno žinoma, kad medis yra gyvas ir glaudžiai susijęs su žmogumi. Pamenu, kaip mama kartą pasakojo apie vieną senuką.
Rodos skerdžių Lapiną, kuris taip mylėjo savo liepą, kad ją nukirtus, mirė ir jis. O jeigu apie tai būtų žinoję žmones, tikriausiai būtų išsaugoję ir medį, ir žmogų.
Tėtis man nuolat primena, kad gyvenime svarbu pastatyti namą, užauginti sūnų ir pasodinti medį. Šiuos žodžius jam kartodavo senelis, mano prosenelis.
Gal todėl mano tėtis pasodino jau ne vieną medelį. Vienas ąžuoliukas, augantis močiutės kieme, išaugintas iš gilės, kurią tėtis, būdamas toks kaip aš, parsinešė iš miško.
Dabar jis jau praaugo ne tik mane, bet ir mano tėtį. Dar tris ąžuoliukus prieš dvejus metus prie savo namų pasodinome mes, trys vyrai - tėtis, mano brolis Agnius ir aš. Jie dar labai mažyčiai, todėl mes juos globojame. Manyčiau, kad žmogus, sodinantis medžius, tikrai sugebės mylėti gamtą, gėrėtis ir džiaugtis kiekviena gyva būtybe.
Nedas Muduras 4 klasė
Lietuvoje yra daug miškų ir girių. Juose auga įvairūs medžiai. Medžiai labai naudingi ir reikalingi, nes išvalo orą. Medžiai yra žemės plaučiai, kurie sugeria kenksmingas medžiagas ir išskiria deguonį. Jie naudojami baldų gamybai, kurui, bet juos reikia labai saugoti, nes labai daug metų praeina, kol užauga. Iškirtus suaugusius ir ligotus medžius, iš karto atsodinami jauni. Juos reikia labai prižiūrėti, nelaužyti ir saugoti nuo žvėrių, kad nenugraužtų, kol paaugs.
Lukas Vaitaitis 4 klasė
Daugeliui žmonių patinka medžiai. Žmonėms patinka jų gaivus oras, bet ne viesiems. Kai kurie žmonės medžius laužo, nukerta. Todėl laužyti medelius yra draudžiama!Bet kartais paaugliai ar vaikai neklauso, ką sako mokytoja ar mama. Jiems nesvarbu, kaip jausis medelis. Tie, kurie laužo medelius, negailestingi. Niekada nedarykime blogo medžiams, nes jie yra mūsų gyvybė. Jei medelių nelaužysime, jie gyvens ilgai. Yra toks labai gražus miestelis – Rozalimas. Ten auga nuostabiai gražus ąžuolas. Jis yra storas, kad apjuosti reikėtų šešių žmonių. Ąžuolo šakos sudaro didelį vainiką. Vienuose miestuose medeliai yra prižiūrimi, o kituose niekas neprižiūri. Todėl prižiūrėkime medelius ir mylėkime juos. Visi medeliai užaugs tokie, kaip Rozalimo ąžuolas.
Gabija Čeponytė, 3 klasė
Medžiai – gyvas sutvėrimas. Vietos, kuriose medžiai auga būriais, vadinamos miškais. Iš medžių gaminamas popierius. Popierius yra reikalingas. Jei mes taupysime popierių, išsaugosime daug medžių. Viena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių. Sakoma ,kad miškas žemės plaučiai. Mes įkvepiame deguonį, o iškvepiame anglies dvideginį, o medžiai anglies dvideginį sugeria ir jį perdirba į šviežią deguonį. Miške būti yra sveika, nes ten oras šviežesnis. Medžių skriausti negalima, nes jis yra gyvybė, o visiems gyviesiems skauda kaip ir mums. Visi pasistenkime medžių nekirsti, o jei jau nukirtome- pasodinkime naują medelį. Taigi tausokime medžius ir gamtą! Nojus Jereminas 3 klasė